2014 spalio 7

     Rykštenė yra aukšta, todėl konkurenciškai stipri. Kartą įsikūrusi, gali dominuoti ilgus metus. Dėl jų kolonijinio augimo, rykštenė gali formuoti tankius sąžalynus, siekiančius 309 ūglius 1 m2. Dėl netinkamo pusiau natūralių žemių valdymo, rykštenės gali įsivyrauti, nukonkuruodamos dalį vietinių augalų, taip sumažindamos tokių vietų rūšinę įvairovę. Invazijų sėkmė yra susijusi su rykštenės gebėjimu paskleisti alelopatines medžiagas, kurios slopina kai kuriuos vietinius augalus.


2014 rugpjūčio 25

      Ligustrino pjovėjo mokslinis vardas yra Otiorhynchus smreczynskii. Į Latvijoje gyvenančių vabalų sąrašą ši rūšis įtraukta 2004 metais, tačiau pirmoji informacija apie šios rūšies radavietes buvo paskelbta tik 2011 m., kai ji buvo rasta kaimyninėse šalyse – Lietuvoje ir Estijoje. Ligustriniai pjovėjai yra neskraidantys vabalai ir vien savo pastangomis negali nukeliauti ilgų nuotolių. Dažniausia ši rūšis plinta dėl žmonių veiklos. Šios rūšies pjovėjai aktyvūs naktį, šviesiuoju paros metu suaugėliai yra pasislėpę po augalo, kuriuo jie maitinasi, lapais. Rūšį sudaro tik moteriškosios lyties individai, jų kiaušiniai vystosi iki suaugėlių be apvaisinimo. Pjovėjo lervos gyvena dirvožemyje ir maitinasi tinkamo augalo šaknimis.


2014 gegužės 1

 Smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora) – iš Centrinės Azijos kilusi rūšis. Lietuvoje ėmė plisti nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio, bet ypač išplito per paskutinius 30 metų. Smulkiažiedė sprigė yra vienmetis augalas, kurio stiebas plikas, 10–100 cm aukščio. Žydi liepos–lapkričio mėnesiais. Miškuose sudaro ištisus sąžalynus ir stelbia daugelį vietinių augalų.


2014 balandžio 30

Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) – daugiametis, 60–110 cm, retai iki 150 cm aukščio, kerus sudarantis, plaukuotas augalas su storais šakniastiebiais. Žydi nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio, pavieniai augalai žydi iki vasaros pabaigos. Savaime paplitęs vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje (Kanadoje ir JAV). Gerai auga įvairių tipų, dažniausia smėlio, priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose. Gausialapiai lubinai, sudarantys simbiozę su azotą fiksuojančiomis bakterijomis, dirvožemį praturtina azoto junginiais. Jų sąžalynuose netrukus suveši kiti azotamėgiai augalai – dilgėlės, kiečiai, usnys ir pan., dėl to greitai pakenkia pievų ir smėlynų bendrijos, išnyksta konkurencijai neatsparūs vietiniai augalai.


2014 balandžio 30

Pjautuviškas krūmžiogis LV (LT subtitles)

Pjautuviškojo krūmžiogio mokslinis pavadinimas Phaneroptera falcata. XX a. viduryje jau buvo informacijos apie pjautuviškojo krūmžiogio paplitimą Palearktikos pietinėje dalyje, nuo Prancūzijos iki Japonijos salų. Per pastaruosius penkiolika metų šie žiogai sparčiai plinta šiaurės kryptimi. Manoma, kad plitimas vyksta natūraliai dėl globalaus klimato šiltėjimo. Greito žiogų plitimo poveikis vietos gamtinei aplinkai ir žemės ūkiui vis dar neįvertintas.


2014 balandžio 23

Mokslinis paprastojo vapsvavorio vardas yra Argiope bruennichi. Patinų dydis svyruoja tarp 4 ir 7 mm, kuomet patelės siekia 14–25 mm, o jų ištiestos kojos – 40 mm. Galvakrūtinė padengta mažais sidabro spalvos plaukeliais, pilvas – baltais, geltonais ir juodais plaukeliais, sudarančiais dryžių raštą. Pilvo apačioje matomos dvi geltonos, išilginės juostelės. Kojos šviesiai rudos su juodomis juostomis. Patinų spalva ne tokia ryški kaip patelių, pilvelis geltonas, be brūkšnių. Vapsvavorio gyvenimo ciklas trunka vienerius metus. Daugintis vapsvavoriai pradeda vasaros pabaigoje, po apvaisinimo patelė patiną suėda. Po apvaisinimo praėjus mėnesiui patelė į vieną ar daugiau atsparių kokonų padeda iki 400 kiaušinių.Vapsvavoriai žmonėms nepavojingi, gindamasis bando sprukti, bet suspaudus – gali įkasti. Įkandimas yra skausmingas ir gali sukelti alerginę reakciją, kuri išlieka kelias dienas.


2014 kovo 3

  Raukšlėtalapio erškėčio tėvynė – Rytų Azija, nuo Ochotsko ir pietų Kamčiatkos iki Korėjos, šiaurinių Kinijos ir Japonijos regionų. Tai palyginti neseniai į Europos regioną atkeliavusi rūšis. Viena iš sėkmingos erškėčio natūralizacijos priežasčių yra jo gebėjimas plisti keliais būdais – sėklomis ir šakniastiebiais. Rūšis yra pakanti druskingumui, ir vidutiniškai pakanti užpustymui, todėl puikiai auga pajūrio kopose. Erškėtis naudingas kulinarijoje – konservavimui, želatinai, vynui gaminti. Dėl malonaus kvapo naudojamas ir parfumerijoje. Nepaisant pritaikymo, jis kenkia Europos gamtai – erškėčiai mažina rūšių įvairovę vietose, kurias jie kolonizuoja. Erškėčių sąžalynai dėl metamo šešėlio kitiems augalams yra neturtingi rūšimis. Kai išnyksta vietinė augalo rūšis, iš tokių vietų pasitraukia ir nuo jų priklausančios gyvūnų rūšys.

Photo


2014 sausio 21

   Šluotinis sausakrūmis yra Latvijoje ir Lietuvoje užneštinis invazyvus augalas. Natūraliai paplitęs – šiaurės Afrikoje, Iberijos pusiasalyje, kai kuriose pietų ir pietvakarių Europos dalyse. Šis augalas buvo introdukuotas į daugelį Pasaulio vietų kaip dekoratyvinis. Labai tikėtina, kad dėl šios priežasties jis buvo įvežtas į Latviją ir Lietuvą. Svetimose kraštuose sausakrūmis suželia tankiau nei tėvynėje ir gali sudaryti sunkiai praeinamus plotus. Seni krūmynai ir sausakrūmių nuokritos kelia gaisrų pavojų. Šluotinis sausakrūmis dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai.

Photo


2013 gruodžio 9

   Juodagalviai šliužai savaime paplitę Kaukaze, Krymo pusiasalyje, Turkijoje. Latvijoje ši rūšis pirmą kartą keliose vietose aptikta dvidešimtojo amžiaus pabaigoje. Išsitiesęs šliužas yra nuo trijų su puse iki penkių centimetrų ilgio. Juodagalviai šliužai paprastai yra pilkšvai balti, pilki arba pilkai mėlyni. Mantija ir nugara tamsesni už kitas kūno dalis. Gyvena kolonijomis. Viename kvadratiniame metre buvo rasta net 100 vienetų šios rūšies moliuskų. Juodagalviai šliužai yra pavojingi žemės ūkio kenkėjai, galintys sunaikinti iki pusės daržovių derliaus.

Photo


2013 gruodžio 9

   Europoje, už Pirėnų pusiasalio ribų, iberiniai smalžiai pirmą kartą aptikti Švedijoje, 1975-aisiais metais. Dabar šios rūšies šliužų aptinkama beveik visoje Europoje Smarkiai kenkia beveik visų rūšių daržovėms. Vidurio Europoje šie šliužai yra vieni iš pavojingiausių žemės ūkio kultūrų kenkėjų.

© Visos teisės saugomos 2017 Teamwork ES Part financed by European Regional Development Fund
GORILA.LT
Back to top