0

2014 spalio 24

klausk ekspertuVardas: medžioklis

Girdėjau, kad Lietuvoje gyvena žąsų rūšis kurios loja.

mokymaiEksperto atsakymas: Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše įrašyta kanadinė berniklė (Branta canadensis ). Iš tikrųjų žąsų „pokalbiai“ skrydžio metu panašūs į skalikų lojimą. Kanadinės berniklės stiprūs paukščiai pavėjui gali įveikti iki 2400 km per 24 val. Gali gyventi iki 80 metų. Gamtoje ne ilgiau nei 20 metų, sumendžiojamų amžiaus vidurkis – 4,5 metų. Išmatomos teršia vandens telkinius. Pagamina iki 0,7 kg išmatų per dieną. Tai reiškia, kad 10 žąsų gali gaminti 2,5 tonų mėšlo per vienerius metus. Perneša virusus, bakterijas, parazitus, kurie gali sukelti žmonių ligas. Gali būti orlaivių avarijų priežastimi. Natūralūs priešai yra kiti dideli paukščiai (kirai, varnai ir varnos) sunaikinantys kiaušinius arba jauniklius ir šunys.

0

2014 spalio 23

klausk ekspertuVardas: Tautvilas

Sveiki, prieš mėnesį iberinius šliužus mačiau Šventojoje, Lietuvoje, einant nuo miesto pusės link Šventosios uosto vartų, prie pėsčiųjų tako, kur buvo nupjauta žolė. Mačiau 2 šiuos šliužus.

mokymaiEksperto atsakymas:

Iberiniai šliužai kitaip luzitaniniai arionai (Arion lusitanicus) Latvijoje, keliose vietose, buvo aptikti apie 2008 m. Šiandien jų randama visuose šalies regionuose. Šios rūšies šliužai okupuoja ir vis didesnę Lietuvos teritoriją. Iš įvairių šalies rajonų gaunama žinių apie pastebėtus moliuskus. Norint geriau atsekti luzitaninių arionų ar kitų invazinių organizmų paplitimą, kviečiame visus neabejingus gamtai dalytis žiniomis. Mūsų svetainėje esančiame INTERAKTYVIAME ŽEMĖLAPYJE užsiregistruokite GAMTOS STEBĖJIMŲ DIENORAŠTYJE ir susikurkite stebėjimo anketą. Joje galėsite pažymėti tikslią fiksavimo vietą, įkelti nuotraukų, o padedant ekspertams – tiksliai atpažinti matytą objektą.

Iberinis_smalzys_is_arti

 

 

 

 

 

0

2014 spalio 20

klausk ekspertuVardas: Ūkininkas

2014-06-25 „Ūkininko gide“ perskaičiau, kad varpinės medlievos krūmai yra vertingi augalai, o Lietuvoje ši rūšis yra gerokai primiršta ir nuvertinta. Amelianka anksčiau vadintas augalas užaugina daug ir skanių uogų ir galėtų tapti pramoniniu ar bent jau labiau populiariu sodo augalu. Kadangi augalas nereiklus dirvai auga prastomis sąlygomis, žadu pasodinti savo nederlingoje žemėje plantaciją, tačiau nežinau ar imtis to verslo, nes augalas kaip ir invazinis.

mokymaiEksperto atsakymas:

Apmaudu, kad kurių sričių specialistai, privalantys rūpintis aplinkos būkle, pasisako prieš bet kokią svetimžemių augalų platinimo kontrolę ir naikinimą. Net ir dabar atsiranda specialistų, kurie svetimžemių ir teisiškai invaziniais pripažintų rūšių platinimą gamtinėse ir agrarinėse ekosistemose pateisina ir netgi skatina. Svarbiausia, kad tokie siūlymai yra pagrįsti vien trumpalaikiais ekonominiais interesais ir netgi prieštarauja kai kuriems tarptautiniams įsipareigojimams, pavyzdžiui, „Biologinės įvairovės konvencijai“. Nustatyta, kad medelynų darbuotojai apie invazinius augalus žino mažiausiai ir šios problemos jiems mažiausiai rūpi.

varpine-medlieva

0

2014 spalio 15

klausk ekspertuVardas: Leonas

Nesenai skaičiau, kad per invazinius organizmus plinta įvairios ligos.

mokymaiEksperto atsakymas:

Tiesa. Azijos tigrinis uodas Europą pasiekė prekiaujant naudotomis padangomis. Šios rūšies uodai yra mažiausiai 22 rūšių virusų nešiotojai. Klimato kaita gali palengvinti šių uodų plitimą į mūsų šalį. Su invazinėmis rūšimis siejamas net tokių virusų, kaip gripo virusas ir ŽIV plitimas.

0

2014 spalio 11

klausk ekspertuVardas: Piemenė

Ruošiant referatą pastebėjau, kad Lietuvos raudonosios knygos (2003) augalų rūšių sąraše įrašyta muilinė guboja. Tai ji saugoma ar nesaugoma.

mokymaiEksperto atsakymas:

Rūšis Baltijos ir jūros pakrantėse buvo tikslingai įveisiama siekiant sutvirtinti pustomas kopas, tačiau ilgainiui labai suvešėjo ir ėmė kelti pavojų kai kuriems vietiniams augalams bei bendrijoms. Kopose sudaro tankius sąžalynus, todėl pasikeičia bendrijų struktūra, pakinta smėlynams būdingų samanų danga. Nors muilinės gubojos sutvirtino vėjo pustomas kopas, tačiau labai sumažėjo retų augalų, galinčių augti tik pustomame smėlyje, tinkamų buveinių plotai. Susidariusiuose sąžalynuose taip pat nelieka vietos kitiems atviruose smėlynuose ir judriame smėlyje gyvenantiems organizmams. Muilinė guboja įrašyta į Lietuvos invazinių organizmų sąrašą.

 

0

2014 spalio 5

klausk ekspertuVardas: Augutis

Ar yra organizacijos kurios stebėtų Europos invazinių augalus, sudarytų jų sąrašus. Kaip ją rasti?

mokymaiEksperto atsakymas:

Taip yra organizacijos kurios stebi ir inventorizuoja svetimžemius organizmus gyvenančius Europoje. Paminėsime reikšmingiausias „ALARM“ ir „DAISIE“.

DAISIE. Europos svetimų invazinių rūšių inventorizacija (Delivering Alien Invasive Species Inventories for Europe – DAISIE) yra ES mokslinių tyrimų lėšomis remiamas projektas, kurį įgyvendinant apibendrinami visos Europos duomenys apie svetimų rūšių biologinę invaziją. Projekto interneto svetainėje skelbiama informacija apie 10 822 svetimas rūšis, šiuo metu besiskverbiančias į Europos kraštovaizdį, vandens kelius ir jūras. Tarptautinė 1 657 ekspertų grupė reguliariai atnaujina šią duomenų bazę. DAISIE svetainėje yra paskelbta 100 pavojingiausių atėjūnų abėcėlinis sąrašas ir smulkūs žemėlapiai, kuriuose parodyta, kur jie veisiasi.

Internetinis puslapis: http://www.europe-aliens.org/

ALARM. Didelio masto rizikos biologinei įvairovei vertinimas patikrintais metodais (ALARM) . Nustatė šešis svarbiausius svetimų rūšių patekimo į Europą būdus : apgalvotas išleidimas į aplinką; pabėgimas (persisėjimas); netyčinis užteršimas; netyčinis pervežimas; plitimas koridoriais (keliais, kanalais ir t. t.); savaiminis (natūralus) plitimas.

Internetinis puslapis: http://www.alarmproject.net

0

2014 rugsėjo 27

klausk ekspertuVardas: Jurga

Kaip kenkia smulkiažiedė sprigė miško bendrijai.

mokymaiEksperto atsakymas:

Smulkiažiedės sprigės auga gerai apšviestose vietose, bet labai gerai pakenčia ir ūksmę. Jos gali augti, net ten, kur žemės paviršių pasiekia tik 5 % saulės šviesos. Dėl to šie augalai geba užimti miškuose susidariusias laisvas ekologines nišas – plotus, kuriuose žolinių augalų danga sunaikinta arba jos nėra dėl šviesos stygiaus. Miškuose smulkiažiedės sprigės konkuruoja su žoliniais augalais ir dažnai tampa vyraujančia žolių ardo rūšimi.

sprige_smulkiaiede

0

2014 rugsėjo 24

klausk ekspertuVardas: Nijolė

Koki neigiamą poveikį daro vėlyvosios ievos. Ačiū už atsakymą.

mokymaiEksperto atsakymas:

Lietuvoje pirmą kartą sulaukėjusios vėlyvosios ievos užregistruotos 1976 m. Labiausia ji paplitusi pietiniuose ir vakariniuose šalies rajonuose, kitur kiek retesnė. Šiaurės Lietuvoje gausiai auga Rokiškio apylinkėse. Gausiausiai auga ir sudaro didelius sąžalynus šviesiuose pušynuose, miškų pakraščiuose, kirtavietėse, pasitaiko pakelėse, pakrūmėse, dykvietėse. Didėjant vėlyvosios ievos tankumui, rūšių įvairovė sumažėja ne tik žolių ir samanų, bet ir krūmų bei medžių arduose. Vėlyvosios ievos slopina savaiminį vietinių medžių atsinaujinimą. Visose vėlyvųjų ievų dalyse yra ciano rūgšties, todėl jų nuokritos gali turėti įtakos įvairiems gyvūnams.

 

0

2014 rugsėjo 23

klausk ekspertuVardas: Lukrecija

Ar aš galiu savarankiškai naikinti invazijas.

mokymaiEksperto atsakymas:

Invazinius augalus savo valdomuose žemės sklypuose gali naikinti kiekvienas asmuo, žinoma, laikydamasis visų teisės aktų, pirmiausia „Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo“ reikalavimų (Aplinkos ministerija, 2012).

0

2014 rugsėjo 19

klausk ekspertuVardas: Nikas

Noriu sužinoti, kokiu keliu į Lietuvą pateko mangutai ir kokią jie daro žalą, nes yra įrašyti invazinių organizmų sąrašą.

mokymaiEksperto atsakymas:

Dėl gražaus vertingo kailio į Lietuvos miškus 1947-1959 metais buvo paleisti 78 mangutai (Nyctereutes procyonoides), kitaip usūrinis šuo (Колосов А. М., Лавров Н. П., Обогащение промысловой фауны СССР, Москва, 1968). Mangutas kiek mažesnis už rudąją lapę. Greitai buvo pastebėta, kad auganti mangutų populiacija (vada 4–13 jauniklių) gamtai ėmė daryti didelę žalą. Nuo 1970 m. leidžiama medžioti visus metus. 2009-2010 metais mangutų buvo sumedžiota 10 290. Žvėreliai visaėdžiai, tačiau daugiausia minta gyvuliniu maistu, smulkiais žinduoliais, varlėmis, vabzdžiais, moliuskais, dvėseliena. Mangutai gali platinti pasiutligę, niežus ir trichineliozę .

© Visos teisės saugomos 2017 Teamwork ES Part financed by European Regional Development Fund
GORILA.LT
Back to top