0

2014 gruodžio 12

klausk ekspertuVardas: Rokas

Gal žinote koks didžiausias Sosnovskio barščių plotas Lietuvoje.

mokymaiEksperto atsakymas:

Aplinkos ministerijos duomenimis didžiausias sosnovskio barščių plotas buvo užfiksuotas 2011 m. 30 hektarų plotas, Kaišiadorių rajone.

Barscio_vaisiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0

2014 gruodžio 11

klausk ekspertuVardas: Jurgiukas

Ar invaziniai augalai daro tik žalą gamtą ar turi ir kokių teigiamų savybių?

mokymaiEksperto atsakymas:

Reikia pastebėti, kad vienas iš svarbiausių visų svetimžemių organizmų požymių yra tas, kad visi jie į naujas teritorijas pateko dėl žmonių veiklos. Vienų rūšių organizmus žmonės atsigabeno tikslingai, siekdami tam tikros naudos, o kitus – atsitiktinai, siekdami kitų tikslų arba sudarė sąlygas jiems patiems patekti į naujas teritorijas. Labai didelė dalis dekoratyvinių, maistinių, prieskoninių augalų, nemažai pašarinių, naudojamų techninėms ir kitoms reikmės tenkinti, yra atvežti tikslingai. Pvz., aukštosios rykštenės (Solidago altissima) vėlyvosios rykštenės (Solidago gigantea) ir kanadinės rykštenės (Solidago canadensis) teigiami poveikiai yra tokie:

Dekoratyvinis augalas.

Tinka medaus gamybai.

Diuretinė antiseptinė vaistažolė.

Gerina gleivinės gijimą.

Atpalaiduoja spazmus.

Mažina skausmą.

aukstoji_rykstene

Tačiau teigiami poveikiai yra tol, kol jie auga jiems skirtose vietose – parkuose, gėlynuose, daržuose, pasėlių laukuose ar plantacijose, aplinkai nekenkia ir duoda žmonėms naudos.

1

2014 gruodžio 8

klausk ekspertuVardas: Joana

Laba diena, ar galite paaiškinti kuo skiriasi svetimkraštė, kitur rašoma svetimžeme nuo invazinės rūšies. Ar tos sąvokos nevienodos.

mokymaiEksperto atsakymas:

Šios sąvokos nėra vienodos. Svetimžemėmis rūšimis laikomos tokios rūšys (taip pat porūšiai ar kitai už rūšį žemesnio rango organizmų grupės), kurios į tam tikrą teritoriją dėl žmonių veiklos pateko atsitiktinai, išplito iš introdukcijos vietų arba paplito iš kitų teritorijų, į kurias buvo patekusios atsitiktinai ar tikslingai įveistos. Svarbiausias kriterijus, pagal kurį pripažįstama, kad tam tikra rūšis yra svetimžemė, yra tiesioginė arba netiesioginė žmonių veikla, padėjusi tos rūšies organizmams įveikti gamtines kliūtis. Dalis svetimžemių rūšių per tam tikrą laiką prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų ir susidaro pastovios, nuolat atsinaujinančios populiacijos. Taigi svetimžėmės rūšys, kurios tam tikroje teritorijoje be tiesioginės žmonių įtakos (arba nepaisant žmonių pastangų jas išnaikinti) sudaro ilgalaikes, nuolat atsinaujinančias populiacijas ir įsikuria antropogeninėse, pusiau natūraliose arba natūraliose buveinėse, vadinamos natūralizavusiomis rūšimis. Jeigu svetimžemė natūralizavusi rūšis palieka daug palikuonių, sparčiai plinta ir daro žalą ekosistemoms, ekonomikai ir (arba) kenkia žmonių sveikatai, ji laikoma invazine rūšimi.

0

2014 gruodžio 8

klausk ekspertuVardas: Jugas

Kur galiu rasti informacijos apie invazinių rūšių paplitimą mano rajone? Gyvenu Molėtuose.

mokymaiEksperto atsakymas:

Kol kas Lietuvoje vieningos informavimo sistemos nėra. Šiaulių ir Daugpilio universitetų mokslininkai sukūrė monitoringo sistemą – interaktyvų invazinių rūšių žemėlapį. Čia kiekvienas Lietuvos ir Latvijos gyventojas turi galimybę pažymėti aptiktas invazijas. Kviečiame ir Jus prisidėti dalytis žiniomis. Mūsų svetainėje esančiame INTERAKTYVIAME ŽEMĖLAPYJE užsiregistruokite GAMTOS STEBĖJIMŲ DIENORAŠTYJE ir susikurkite stebėjimo anketą. Joje galėsite pažymėti tikslią fiksavimo vietą, įkelti nuotraukų, o padedant ekspertams – tiksliai atpažinti matytą objektą.

0

2014 gruodžio 4

klausk ekspertuVardas: Karolis

Pas mus gyvena daug invazinių rūšių kilusių iš Kanados. Kokie veiksniai tai nulėmė?

mokymaiEksperto atsakymas:

Lietuvoje auga daug svetimų rūšių, ypač mūsų kraštus pamėgo atvykėlės iš Šiaurės Amerikos valstybės Kanados. Šių augalų paplitimo geografija dėsningai paaiškinama. Lietuvos ir pietų bei centrinės Kanados dalies klimatas panašus, vidutinių platumų. Augalų plitimą limituojančių ekologinių veiksnių praktiškai nėra, todėl svetimos rūšys nesunkiai prisitaiko.

Dėl poveikio vietinėms augalų bendrijoms į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą įtraukti Šiaurės Amerikos regiono augalai varpinė medlieva, baltažiedė robinija, kanadinė elodėja, kanadinė rykštenė, gausialapis lubinas, uosialapis klevas ir kiti. Lygiagrečiai vyksta priešingas procesas – 2012 metais Kanados biologų sudarytame invazinių augalų sąraše buvo 162 rūšys, iš jų keliolika augalų Lietuvoje auga natūraliai. Lietuvoje šie augalai „elgiasi taikiai“, o kai kurie iš jų naudingi žmogui. Daugiau informacijos galima rasti čia:

KAIP VISIEMS GERAI PAŽĮSTAMI AUGALAI SVETUR TAMPA BIOLOGINE INVAZIJA

0

2014 lapkričio 18

klausk ekspertuVardas: Julius

Noriu sužinoti kaip Lietuvoje atsirado augalas ilgakotis lakišius. Girdėjau, kad dauguma invazinių rūšių į gamtą pateko iš namų valdų, kur buvo auginami kaip dekoratyvūs ar kultūriniai augalai. O apie lakišių, kad būtų auginamas darželiuose, negirdėjau.

mokymaiEksperto atsakymas:

Augalas į Europą pateko atsitiktinai, tačiau kokiu būdu, ne visiškai aišku. Manoma, kad galėjo būti atgabentas su žemės ūkio produkcija arba atvežtas prikibęs prie drabužių ar gyvūnų kailio. Lakišių vaisiai prisitaikę, kad juos platintų sausumos gyvūnai, vandens paukščiai ir žmonės. Vaisius toli išnešioja vandens srovės. Pirmiausia Europoje ilgakotis lakišius rastas Prancūzijoje – 1762, vėliau – 1834 m. Italijoje, 1877 m. Portugalijoje, 1894 m. – Vokietijoje. Lietuvoje pirmą kartą aptiktas 1982 m. Kaune, Panemunėje, Nemuno pakrantėse. Per paskutinį dešimtmetį išplito kai kurių ežerų pakrantėse. Gana dažnai įsikuria miškuose, ypač juodalksnynuose, neretai jų aptinkama antropogeninėse buveinėse – dykvietėse, ant geležinkelio pylimų, grūdų perdirbimo įmonėse. Sparčiai augantys ir gana tankius sąžalynus ilgakočiai lakišiai sudaro dumblingose upių pakrantėse ir daro neigiamą poveikį žemaūgių pionierinių augalų bendrijoms ir dumblėtų pakrančių buveinėms.

bid_optimized bid1_optimized

0

2014 lapkričio 13

klausk ekspertuVardas: Juozas

Gyvenu kaime ir turiu pilną pievą priaugusių lubinų. Karvės jų neėda. Kaip juos išnaikinti.

mokymaiEksperto atsakymas:

Gausialapius lubinus naikinti galima įvairiais būdais:

  1. Kasimo ar rovimo būdas. Iškasus augalus šaknis ir jų liekanas reikia surinkti.
  2. Nuolatinis šienavimas kuris gali būti kombinuojamas su ganymu. Tokiu būdu gausialapiai lubinai neišnaikinami visiškai, tačiau kontroliuojama kad jie neplistų. Šienauti reikia, kai yra pradėję augti žiedynai. Reikia stengtis, kad augalas nesubrandintų ir neišbarstytų sėklų. Gausialapiai lubinai nepakenčia mindymo, todėl taikant šienavimą ir ganymą augalai savaime išnyksta.
  3. Cheminių priemonių naudojimas. Augalą galima naikinti herbicidais.

Jei pieva vertinga, ar nenorite išnaikinti visų augalų galima naudoti selektyvų būdą. Taip herbicidai nepatenka ant aplinkinių augalų, o sunaikinamas konkretus individas.

Lubinai_gausialapiai

0

2014 lapkričio 3

klausk ekspertuVardas: Mykolas

Kaip nustatyti ar pagautas vėžys invazinis ar tai vietinis gyvūnas.

mokymaiEksperto atsakymas:

Žiūrime į vėžio pilvelį (uodegą). Jei viršutinė pilvelio pusė išmarginta ryškiais raudonais skersiniais dryžiais tai rainuotasis vėžys, jei ne – žiūrime žnyples.

Žnyplės plačios, užapvalintos, ryškai raudona apačia. Judamų ir nejudamų žnyplių sujungimo vietoje balta su melsvu apvadu dėmė tai žymėtasis vėžys.

0

2014 lapkričio 1

klausk ekspertuVardas Jūratė

Ar galima naikinti barštį cheminiu būdu?

mokymaiEksperto atsakymas:

Sosnovskio barštį galima naikinti įvairiais būdais, o taip pat ir cheminiu. Nepamiršti, jog herbicidų negalima naudoti vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse ir kitose teisės aktais saugomose ir draudžiamose zonose. Purkšti galima ir roundapu, kurio dozė turi būti dviguba.

Reikia pradėti anksti pavasarį, kol augalai maži (iki 20-30 cm.). Jeigu nupurškus herbicidais dalis augalų išlieka ir atauga, maždaug po 30 dienų purškimą būtina pakartoti. Purkšti reikia esant ramiam ir sausam orui. Nevertėtų purkšti, kai karšta, esant aukštesnei nei 20 laipsnių temperatūrai, nes augalas puikiai prisitaikęs ir užpurkštą preparatą tiesiog nugarina nuo savęs.

0

2014 spalio 27

klausk ekspertuVardas: Juras

Kokie gali būti taikomi naikinimo būdai kovojant su invazinėmis rūšimis?

mokymaiEksperto atsakymas:

Laba diena. Nežinant kokias invazines rūšis jūs ruošiatės naikinti, galima paaiškinti tik apibendrintai. Vieno patarimo, kaip sėkmingai kontroliuoti ar išnaikinti invazinius organizmus, nėra. Visgi reikia žinoti, kad naikinimo būdas priklauso nuo įvairių veiksnių: aplinkos, nuo rūšies ypatumų ir t.t. Dažnai su nepageidaujamu organizmu kovojama kompleksiškai, taikant kelis metodus. Naikinimo metodus ir priemones arba jų derinius kaskart reikia parinkti individualiai. Svarbiausi augalų naikinimo būdai ir metodai yra šie:

  1. Mechaninis naikinimas. Mechaninis svetimžemių organizmų naikinimas, jeigu tik yra tinkamų priemonių tam tikrai rūšiai naikinti, yra palyginti lengvai pritaikomas. Naikinant invazinius augalus, jie kasami, raunami, kertami, pjaunami arba šalinami kitais būdais, naudojant įvairias mechanines priemones.
  2. Biologinė kova. Prie biologinės kovos metodų priskiriami tokie, kurie apima tam tikros invazinės rūšies priešų naudojimą (pvz.: vabzdžių, ligų sukėlėjų ir kt.). Visais atvejais turi būti parenkami tokie priešai, kurie veiktų tik invazinę rūšį, bet nekenktų vietiniams organizmams.
  3. Cheminis naikinimas. Kai kuriuos invazinius organizmus sėkmingai galima naikinti naudojant chemines priemones (įvairių rūšių pesticidus). Būtina žinoti, kad naudojant chemines priemones gali būti sunaikinami ne tik invaziniai, bet ir vietiniai organizmai.
© Visos teisės saugomos 2017 Teamwork ES Part financed by European Regional Development Fund
GORILA.LT
Back to top