0

2014 lapkričio 4

Bitinė sprigė (Impatiens glandulifera) atkeliavo iš vakarinės Himalajų dalies. Tėvynėje auga kalnų slėniuose, prie upių pakrančių. Kaip svetimžemis augalas ši rūšis plačiai paplitusi Europoje ir naturalizavosi net už šiaurės poliarinio rato. Bitinė sprigė auga beveik visoje Lietuvoje, ypač sparčiai plinta upių ir upelių pakrantėmis. Miškuose susidarę bitinių sprigių sąžalynai nustelbia jaunus medelius ir lėtina miško atsinaujinimą.

0

2014 kovo 10

Pjautuviškojo krūmžiogio mokslinis pavadinimas Phaneroptera falcata. Ši rūšis pirmą kartą aptikta Latvijoje 2011 m. Daugpilio apygardoje, Ambeļu parapijos teritorijoje. 2008–2013 metų laikotarpiu šis žiogas aptiktas ir Lietuvoje bei Baltarusijoje. XX a. viduryje jau buvo informacijos apie pjautuviškojo krūmžiogio paplitimą Palearktikos pietinėje dalyje, nuo Prancūzijos iki Japonijos salų. Per pastaruosius penkiolika metų šie žiogai greitai plinta šiaurės kryptimi. Manoma, kad plitimas vyksta natūraliai dėl globaliojo šiltėjimo. Ši rūšis dažnai aptinkama įvairiose buveinėse jos areale. Žiogai gali kenkti žemės ūkio pasėliams. Pjautuviškasis krūmžiogis – šilumamėgė rūšis, bet jo gyvenimo sąlygos Šiaurės Europoje skiriasi nuo tradicinių, nepaisant to, ši rūšis Latvijoje stabiliai ir sėkmingai dauginasi bei peržiemoja. Greito žiogų plitimo poveikis vietos gamtinei aplinkai ir žemės ūkiui vis dar nepripažįstamas.

Greitas šios rūšies plitimas daugelyje vietų tapo įprastu. Būtina stebėti tolesnį šios rūšies plitimą mūsų sąlygomis, ištirti krūmžiogio dienos ir sezono ciklus, augalų kuriais jis minta, bei buveinių pasirinkimo kriterijus.

0

2014 kovo 10

Mokslinis paprastojo vapsvavorio vardas yra Argiope bruennichi. Patinų dydis svyruoja tarp 4 ir 7 mm, kuomet patelės siekia 14–25 mm, o jų ištiestos kojos – 40 mm. Galvakrūtinė padengta mažais sidabro spalvos plaukeliais, pilvas – baltais, geltonais ir juodais plaukeliais, sudarančiais dryžių raštą. Pilvo apačioje matomos dvi geltonos, išilginės juostelės. Kojos šviesiai rudos su juodomis juostomis. Patinų spalva ne tokia ryški kaip patelių, pilvelis geltonas, be brūkšnių. Vapsvavorio gyvenimo ciklas trunka vienerius metus. Daugintis vapsvavoriai pradeda vasaros pabaigoje, po apvaisinimo patelė patiną suėda. Po apvaisinimo praėjus mėnesiui patelė į vieną ar daugiau atsparių kokonų padeda iki 400 kiaušinių.Vapsvavoriai žmonėms nepavojingi, gindamasis bando sprukti, bet suspaudus – gali įkasti. Įkandimas yra skausmingas ir gali sukelti alerginę reakciją, kuri išlieka kelias dienas.

0

2014 kovo 10

    Varpinė medlieva (Amelanchier spicata) – iš Š. Amerikos kilęs erškėtinių šeimos krūmas ar nedidelis iki 5 m. medis ruda žieve. Medlieva plisdama vegetatyviškai suformuoja tankius medynus pušynuose ir palei gyvenvietes. Buveinėse ant mitybinėmis medžiagomis skurdžių dirvožemių (pušynai, medžiais apaugusios ar pilkosios kopos) keičia vietinių augalų bendrijas, pakeičia dirvožemio mitybinių medžiagų sudėtį, apšviestumo sąlygas ir trukdo dominuojančių medžių rūšių regenaraciją ir augimą.

0

2014 kovo 10
Uosialapis klevas (Acer negundo) yra apie 20 m, kartais iki 25 m aukščio medis su plačia iki 10 m skersmens laja. Stiebas iki 100 cm skersmens, padengtas tamsiai pilka ar rusvai pilka, rečiau juosvai ruda sueižėjusia žieve. Lapai sudėtiniai, plunksniški, 5–13 cm ilgio. Sparnavaisio sparneliai sudaro smailų kampą. Uosialapiai klevai žydi balandžio mėn., kartais gegužės pradžioje, prieš skleidžiantis lapams. Dalis vaisių nukrenta rudenį, kiti išlieka iki pavasario. Dauginasi sėklomis, gerai atželia iš kelmų. Auga greitai, dirvožemiui nereiklūs. Stelbia daugelį vietinių augalų, ypač paupiuose.

0

2014 kovo 10

   Smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora) – iš Centrinės Azijos kilusi rūšis. Lietuvoje ėmė plisti nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio, bet ypač išplito per paskutinius 30 metų. Smulkiažiedė sprigė yra vienmetis augalas, kurio stiebas plikas, 10–100 cm aukščio. Žydi liepos–lapkričio mėnesiais. Miškuose sudaro ištisus sąžalynus ir stelbia daugelį vietinių augalų.

0

2014 kovo 10
Aukštoji rykštenė (Solidado altissima), natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikoje – JAV ir Kanadoje. Gimtinėje rykštenės yra piktžolės, augančios apleistose ganyklose, laukuose, pievose, pakelėse, miškų pakraščiuose. Šis augalas plito ir plinta ištrūkdamas iš gėlynų. Europoje rykštenė užauga 70-120 cm aukščio. Pradeda žydėti liepos pabaigoje, pasiekdamos piką rugpjūčio viduryje – rugsėjo mėn. Toli nuo tėvynės rykštenė aptinkama daugelyje sutrikdytų vietų, ypač pakelėse, pagelžkelėse, urbanizuotose vietose, apleistuose laukuose, pievose, miškų pakraščiuose, miškų aikštelėse, upių pakrantėse. Rykštenė formuoja tankius sąžalynus, tokiu būdu nukonkuruoja daugelį vietinių augalų.

0

2014 kovo 10

   Šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius) yra Latvijoje ir Lietuvoje užneštinis invazyvus augalas. Natūraliai paplitęs – šiaurės Afrikoje, Iberijos pusiasalyje, kai kuriose pietų ir pietvakarių Europos dalyse. Šis augalas buvo introdukuotas į daugelį Pasaulio vietų kaip dekoratyvinis. Labai tikėtina, kad dėl šios priežasties jis buvo įvežtas į Latviją ir Lietuvą. Svetimose kraštuose sausakrūmis suželia tankiau nei tėvynėje ir gali sudaryti sunkiai praeinamus plotus. Seni krūmynai ir sausakrūmių nuokritos kelia gaisrų pavojų. Šluotinis sausakrūmis dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai.
Video

0

2014 kovo 10

   Raukšlėtalapio erškėčio (Rosa rugosa) tėvynė – Rytų Azija, nuo Ochotsko ir pietų Kamčiatkos iki Korėjos, šiaurinių Kinijos ir Japonijos regionų. Tai palyginti neseniai į Europos regioną atkeliavusi rūšis. Viena iš sėkmingos erškėčio natūralizacijos priežasčių yra jo gebėjimas plisti keliais būdais – sėklomis ir šakniastiebiais. Rūšis yra pakanti druskingumui, ir vidutiniškai pakanti užpustymui, todėl puikiai auga pajūrio kopose. Erškėtis naudingas kulinarijoje – konservavimui, želatinai, vynui gaminti. Dėl malonaus kvapo naudojamas ir parfumerijoje. Nepaisant pritaikymo, jis kenkia Europos gamtai – erškėčiai mažina rūšių įvairovę vietose, kurias jie kolonizuoja. Erškėčių sąžalynai dėl metamo šešėlio kitiems augalams yra neturtingi rūšimis. Kai išnyksta vietinė augalo rūšis, iš tokių vietų pasitraukia ir nuo jų priklausančios gyvūnų rūšys.

Video

0

2014 kovo 10

Šiaurinis šemenis (Phalacroloma septentrionale) dvimetis, 40–70 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, viršutinė dalis šakota, vagota, apatinė dalis apaugusi retais, ilgais, viršutinė – trumpesniais ir į viršų palinkusiais plaukeliais. Graižai 1,5–1,7 cm pločio, susitelkę į viršutinę retą šluotelę. Skraistė pusrutuliška, sudaryta iš 2­3 eilių skraistlapių. Vaisiai 0,8–1,2 mm ilgio, plokšti, lancetiški, su nevienodais skristukais. Žydi birželio–rugsėjo (spalio) mėnesiais.

© Visos teisės saugomos 2017 Teamwork ES Part financed by European Regional Development Fund
GORILA.LT
Back to top